Magnetoterapija (PEMF): kaip veikia elektromagnetiniai impulsai ir kodėl svarbus jų dažnis?

Magnetoterapija (PEMF): kaip veikia elektromagnetiniai impulsai ir kodėl svarbus jų dažnis?

Magnetoterapija daugeliui vis dar asocijuojasi su procedūra fizioterapijos kabinete, tačiau šiandien ši technologija vis dažniau sutinkama ir namuose naudojamuose įrenginiuose. Viena iš šiuolaikinės magnetoterapijos formų yra PEMF – pulsuojančio elektromagnetinio lauko terapija (Pulsed Electromagnetic Field).

Jos veikimo principas skiriasi nuo paprasto nuolatinio magneto: PEMF įrenginys generuoja kintantį magnetinį lauką tam tikrais impulsais. Ši technologija jau ne vieną dešimtmetį naudojama ir tyrinėjama medicinoje, fizioterapijoje bei reabilitacijoje, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir namams skirti PEMF įrenginiai.

Kaip veikia PEMF magnetoterapija?

PEMF įrenginio viduje elektros srovė teka per specialias rites ir sukuria kintantį magnetinį lauką. Jam kintant, organizmo audiniuose pagal elektromagnetinės indukcijos principą susidaro labai silpni elektriniai laukai. Magnetinis laukas gali veikti ne tik kūno paviršių, todėl ši technologija naudojama ir tais atvejais, kai norima pasiekti giliau esančius audinius.

Elektriniai ir elektrocheminiai procesai mūsų organizmui nėra svetimi. Ląstelių membranos palaiko elektrinį potencialą, nervų sistema informaciją perduoda elektriniais impulsais, o jonų judėjimas per ląstelių membranas dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų. Moksliniuose PEMF tyrimuose nagrinėjama elektromagnetinio lauko sąveika su ląstelių signalų perdavimo mechanizmais, jonų kanalais, uždegiminiais procesais, kraujotaka bei kaulinio ir kremzlinio audinio procesais.

Svarbu ir tai, kad PEMF nėra viena konkreti „banga“ ar vienas nustatytas dažnis. Technologiją apibūdina visas parametrų derinys: elektromagnetinių impulsų dažnis, magnetinio lauko intensyvumas, impulso forma ir trukmė bei procedūros laikas. Todėl skirtingi PEMF įrenginiai ir jų programos gali būti skirti labai skirtingoms situacijoms – nuo medicinoje naudojamų sistemų iki nedidelio intensyvumo namų įrenginių, skirtų kasdienei savijautos ir atsistatymo rutinai.

Kur daugiausia tyrinėjama magnetoterapija?

Viena seniausiai ir plačiausiai tyrinėjamų PEMF sričių yra kaulinio audinio gijimas ir regeneracija. Pulsuojančių elektromagnetinių laukų poveikis nagrinėjamas lūžių gijimo, sutrikusio kaulų suaugimo ir kaulinio audinio formavimosi kontekste. Būtent kaulų regeneracijos sritis tapo viena svarbiausių PEMF medicininio pritaikymo krypčių ir paskatino tolesnius elektromagnetinių laukų poveikio žmogaus organizmui tyrimus.

Kita didelė tyrimų kryptis yra sąnariai, osteoartritas ir skausmas. Ypač daug dėmesio skiriama kelio osteoartritui, sąnarių funkcijai ir judėjimui. PEMF taip pat nagrinėjama reabilitacijos ir sporto medicinos kontekste – domimasi jos pritaikymu raumenų atsistatymui po fizinio krūvio, audinių regeneracijai ir su fiziniu krūviu susijusiam diskomfortui.

Pastaruoju metu elektromagnetinių laukų tyrimai apima ir nervų sistemą, miegą bei atsipalaidavimą. Šioje srityje ypač įdomūs žemo dažnio elektromagnetiniai impulsai, nes žmogaus nervų sistemos elektrinis aktyvumas taip pat pasižymi tam tikrais ritmais. Būtent todėl kai kuriuose šiuolaikiniuose namų PEMF įrenginiuose galima rasti programas, pavadintas Delta, Theta, Alpha ar Beta.

Kokie dažniai naudojami magnetoterapijoje?

Vienas svarbiausių PEMF parametrų yra dažnis, matuojamas hercais (Hz). Vienas hercas reiškia vieną ciklą per sekundę, todėl, pavyzdžiui, 10 Hz programa elektromagnetinius impulsus generuoja dešimties ciklų per sekundę ritmu. PEMF technologijoje gali būti naudojamas platus dažnių spektras, tačiau namams skirtuose žemo dažnio įrenginiuose dažnai sutinkami dažniai nuo kelių iki kelių dešimčių hercų.

Dažnis nėra vienintelis PEMF parametrų rodiklis. Poveikį taip pat lemia magnetinio lauko intensyvumas, impulsų forma, jų trukmė ir pats naudojimo protokolas. Vis dėlto būtent Hz yra vienas lengviausiai vartotojui suprantamų parametrų, todėl namų įrenginiuose skirtingo dažnio programos dažnai susiejamos su skirtingu paros metu ir norima būsena – miegu, atsipalaidavimu, ramiu budrumu ar aktyvumu.

Magnetoterapija namuose

Dar visai neseniai magnetoterapija daugiausia buvo siejama su gydymo, reabilitacijos ir fizioterapijos įstaigomis. Tobulėjant technologijoms PEMF įranga tapo mažesnė ir patogesnė, todėl šiandien galima rasti viso kūno PEMF kilimėlių, kompaktiškų kilimėlių, lokalių aplikatorių ir nešiojamų įrenginių, pritaikytų naudoti namuose. Tai leidžia magnetoterapiją įtraukti į kasdienę rutiną nevažiuojant į procedūrų kabinetą.

Namų PEMF įrenginiuose dažnai galima pasirinkti ne tik procedūros intensyvumą ar trukmę, bet ir skirtingo dažnio programas. Vienos jų skirtos ramesnei vakaro rutinai, kitos – dienos metui ar atsistatymui po fizinės veiklos. Kai kurie gamintojai šias programas grupuoja pagal Delta, Theta, Alpha ir Beta dažnių diapazonus – terminus, gerai žinomus iš žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo tyrimų.

Delta, Theta, Alpha ir Beta – ką reiškia šie dažniai?

Delta – apie 0,5–4 Hz. Tai lėčiausias iš pagrindinių žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo ritmų, labiausiai siejamas su giliu miegu. Gilaus miego metu organizme vyksta intensyvūs atsistatymo procesai, todėl Delta diapazonas natūraliai asocijuojamas su poilsiu ir nakties rutina. Namų PEMF įrenginiuose žemiausių dažnių programos dėl to dažniausiai pasirenkamos vakare, prieš miegą arba tada, kai norima pereiti į ramesnę būseną.

Theta – apie 4–8 Hz. Theta ritmas siejamas su mieguistumu, perėjimu iš budrumo į miegą, giliu atsipalaidavimu ir meditacinėmis būsenomis. Tai tarpinė būsena tarp aktyvaus budrumo ir gilaus miego, todėl šio diapazono programos dažnai orientuojamos į atsipalaidavimo rutiną. Jos gali būti pasirenkamos vakare, meditacijos ar ramaus poilsio metu.

Alpha – apie 8–13 Hz. Alpha ritmas būdingas ramiam budrumui – žmogus nemiega, tačiau yra atsipalaidavęs. Šis smegenų aktyvumo ritmas ypač būdingas ramiai būnant užmerktomis akimis ir dažnai siejamas su atsipalaidavimu išlaikant budrumą bei dėmesį. Dėl to Alpha diapazono PEMF programos dažniau pritaikomos dienos poilsiui, meditacijai ar situacijoms, kai norima ramybės, tačiau ne miego.

Beta – apie 13–30 Hz. Beta yra aktyvesnio smegenų elektrinio aktyvumo diapazonas, siejamas su budrumu, koncentracija, problemų sprendimu ir kasdiene protine veikla. Dėl šios priežasties Beta dažnių diapazoną naudojančios PEMF programos dažniau orientuojamos į dienos metą ir aktyvesnę rutiną. Tai priešinga kryptis lėtesniems Delta ar Theta diapazonams, kurie dažniau siejami su poilsiu ir vakaru.

Delta, Theta, Alpha ir Beta pirmiausia yra smegenų elektrinio aktyvumo dažnių diapazonų pavadinimai, o PEMF įrenginys generuoja tokio dažnio elektromagnetinius impulsus. Todėl, pavyzdžiui, 8 Hz PEMF programa ir 8 Hz smegenų elektrinis aktyvumas apibūdina du skirtingus fizinius procesus. Namų PEMF įrenginiuose šie pavadinimai naudojami skirtingo dažnio programoms apibūdinti ir padeda paprasčiau orientuotis, kuri programa skirta ramesnei, o kuri – aktyvesnei dienos daliai.

Nuo poilsio iki aktyvios dienos

Šiuolaikinė magnetoterapija gerokai peržengė tradicinio fizioterapijos kabineto ribas. PEMF technologija šiandien pritaikoma tiek profesionalioje reabilitacijoje, tiek namuose naudojamuose įrenginiuose, o galimybė keisti elektromagnetinių impulsų dažnį leidžia tą patį prietaisą naudoti skirtingu paros metu ir skirtingoms rutinoms.

Žemesnio dažnio Delta ir Theta programos dažniau siejamos su poilsiu, atsipalaidavimu ir vakaru, Alpha – su ramiu budrumu, o Beta – su aktyvesne dienos dalimi. Taip PEMF tampa technologija, kurią galima integruoti į kasdienį gyvenimą – nuo rytinės ar dienos rutinos iki atsistatymo po fizinio aktyvumo ir pasiruošimo miegui.

Klausiate - atsakome