Sporto ir sveikatingumo industrijoje atsistatymas nėra nauja tema. Didieji sporto klubų tinklai jau ne vienerius metus ieško būdų, kaip treniruotę papildyti masažu, šviesos ir kitomis atsistatymo technologijomis. Tarptautinėse parodose pristatomos naujovės gana greitai persikelia ir į kasdienę sporto klubų aplinką, todėl tai, kas dar prieš kelerius metus galėjo atrodyti kaip nišinis sprendimas, šiandien tampa įprasta sporto klubo paslaugų dalimi.
Šias tendencijas stebi ir Baltijos šalių sporto klubai. „Lemon Gym“ ir „Impuls“ komercijos ir finansų vadovas Darius Mikaila pasakoja, kad „recovery“ kryptis tarptautinėje sporto industrijoje matoma jau maždaug penkerius - šešerius metus. „Žiūrime, ką daro didieji tinklai Europoje ir Amerikoje, važiuojame į parodas, stebime tendencijas. Kartais reikia pasiūlyti tai, ko klientas dar net nežino, kad norėtų“, - sako jis.
Viena iš tokių naujovių Lietuvos sporto klubuose tapo raudonos šviesos sesijos. Jos istorija sportuojantiems prasidėjo nuo eksperimento, kuriam tuo metu net nebuvo tinkamo galutinio sprendimo. Šiandien raudona šviesa jau yra viena pagrindinių „Lemon Gym“ ir „Impuls“ atsistatymo zonų paslaugų, klientų vertinimas, pasak tinklo atstovų, nuosekliai auga, o Lietuvoje išbandytas modelis plečiamas ir Latvijoje.
Mažesnės rinkos pranašumas – galimybė eksperimentuoti
Stebėti, ką daro didžiausi Europos ar JAV sporto klubų tinklai, yra viena, tačiau naujoves pritaikyti savo rinkoje - visai kas kita. D. Mikailos teigimu, čia mažesnis Baltijos šalių mastas kartais tampa ne trūkumu, o pranašumu. Tinklui, turinčiam šimtus ar tūkstančius klubų, kiekvienos naujos paslaugos diegimas reiškia dideles investicijas ir sudėtingus procesus. Lietuvoje naują idėją galima išbandyti keliuose klubuose, stebėti klientų reakciją ir tik tada spręsti, ar verta ją plėsti.
„Mūsų pranašumas prieš juos yra greitis“, - sako D. Mikaila. Būtent tokiu principu prasidėjo ir raudonos šviesos istorija. Nusprendus ją išbandyti sporto klube paaiškėjo, kad rinkoje tuo metu net nėra tinkamo paruošto sprendimo. Tad pirmąją zoną teko susikomplektuoti patiems: „Kėdę ir fotelį pirkome iš vienų tiekėjų, paneles - iš kitų. Tuo metu rinkoje nebuvo nieko, kas galėtų pasiūlyti sprendimą, kuris tiktų ir klubui, ir mums, ir dar būtų už priimtiną kainą. Mes eksperimentavome ir visai neblogas variantas gavosi.“
Toks eksperimentavimo modelis tapo ir tolesnės plėtros principu: naują paslaugą pirmiausia išbandyti, stebėti, ar žmonės ja naudojasi, surinkti jų vertinimus ir tik pasiteisinus sprendimui diegti jį plačiau.
Kodėl būtent raudona šviesa?
Raudonos ir artimosios infraraudonosios (NIR) šviesos terapija, dar vadinama fotobiomoduliacija, pastaraisiais metais vis dažniau sutinkama sporto ir atsistatymo aplinkoje. Procedūros metu kūnas veikiamas tam tikro bangos ilgio raudona ir artimąja infraraudonąja šviesa. Raudona šviesa veikia arčiau kūno paviršiaus, o artima infraraudonoji skverbiasi giliau į audinius. Fotobiomoduliacija tyrinėjama dėl jos sąsajų su ląstelių energijos apykaita, raumenų funkcija, fizinio krūvio sukeltu nuovargiu ir atsistatymu.
Sporto klubo aplinkoje svarbus ir labai praktiškas šios technologijos aspektas – jos naudojimas nereikalauja papildomų fizinių pastangų. Po treniruotės žmogus gali tiesiog atsigulti ar atsisėsti prie šviesos panelių ir skirti laiko poilsiui. Taigi procedūra gana natūraliai įsilieja į treniruotės ir atsistatymo rutiną.
Kartu su technologijų pasiūla keičiasi ir žmonių žinios apie jas. Sveikatingumo technologijomis prekiaujančios „Odosterapija.lt“ vadovė Ieva Vasiliauskienė pastebi, kad prieš kelerius metus apie raudoną šviesą dažnai tekdavo pradėti pasakoti nuo nulio, o šiandien vis daugiau žmonių jau ateina žinodami, ko ieško. „Žmonės patys domisi, patys užduoda klausimus. Kartais net tokius, į kuriuos turi papildomai pasigilinti", – pasakoja ji.
Eksperimentą įvertino klientai
Vis dėlto naujovės sėkmę sporto klube parodo ne tai, kiek žmonių ją išbando iš smalsumo, o tai, ar paslauga ilgainiui tampa jų įpročių dalimi. „Lemon Gym“ ir „Impuls“ seka naudojimąsi atsistatymo paslaugomis, o kas ketvirtį atliekamose klientų apklausose klausia ir apie „recovery“ zoną bei atskiras jos paslaugas.
D. Mikaila prisimena, kad pradžia nebuvo įspūdinga – nauja paslauga klientams dar buvo menkai pažįstama, todėl ir jos vertinimas buvo gana vidutinis. Ilgainiui situacija pradėjo keistis. „Matyt, daug klientų dar nežinojo, kas tai yra. O dabar kyla, kyla po truputį“, – apie vertinimus sako jis.
Šiandien raudona šviesa kartu su masažu ir „Roll Shaper“ yra viena iš trijų pagrindinių tinklo atsistatymo zonų paslaugų. Verslo požiūriu tai gana aiškus signalas: kaip eksperimentas pradėtas sprendimas nebuvo pamirštas nuslūgus pirmam smalsumui, o liko paslaugų krepšelyje ir yra diegiamas toliau.
Tikėjosi moterų, tačiau susidomėjo ir vyrai
Klientų apklausos sporto klubų komandai pateikė ir vieną netikėtumą. Iš pradžių manyta, kad atsistatymo paslaugos, o kartu ir raudona šviesa, bus gerokai patrauklesnės moterims. Tačiau atskyrus vyrų ir moterų atsakymus ryškaus skirtumo nepamatyta. „Galvojome, kad moterys daugiau naudosis. Bet atskyrus vyrų ir moterų atsakymus didelio skirtumo nėra“, – sako D. Mikaila.
Panašias tendencijas tarp sveikatingumo technologijomis besidominčių žmonių mato ir I. Vasiliauskienė. Jos teigimu, ypač ryškiai išsiskiria 40 metų ribą peržengę žmonės, tarp kurių yra nemažai vyrų, dirbančių fiziškai sunkų darbą. Jų motyvacija dažniausiai labai praktiška: žmogus tiesiog pastebi, kad kūnas po fizinio krūvio nebeatsistato taip greitai kaip anksčiau, todėl pradeda ieškoti būdų sau padėti.
Tai, pasak jos, griauna ir stereotipą, kad sveikatingumo ar ilgaamžiškumo technologijos pirmiausia yra moterų interesų sritis. Tarp aktyviai jomis besidominčių klientų vyrų ir moterų santykis jau tampa gerokai panašesnis.
Keičiasi ne tik paslaugos – keičiasi ir klientas
Raudonos šviesos populiarėjimą sunku atskirti nuo platesnio žmonių požiūrio į savo sveikatą pokyčio. D. Mikaila pastebi, kad ypač 40+ auditorijai šiandien jau retai reikia aiškinti, kodėl svarbu judėti ar rūpintis savo kūnu. Keičiasi net priežastys, dėl kurių žmogus ateina sportuoti.
„Mes sakydavome, kad 30-ies žmonės nori būti gražūs ir negalvoja apie sveikatą, o 40-ies grožis nueina į antrą vietą, sveikata...“, – sako jis. Žinoma, tai nėra griežta amžiaus riba, tačiau tendencija, anot pašnekovų, gana aiški: kartu su amžiumi vis svarbesniu motyvu tampa ne tik išvaizda, bet ir savijauta, fizinis pajėgumas bei noras kuo ilgiau išlikti aktyviam.
Prie šio pokyčio prisidėjo ir informacijos prieinamumas. Žmonės skaito apie miegą, mitybą, fizinį aktyvumą, atsistatymą, ilgaamžiškumą ir įvairias technologijas, todėl tai, kas prieš keletą metų atrodė nišinė naujovė, šiandien vis dažniau jau yra sąmoningai ieškoma paslauga. Kita vertus, didžiulis informacijos kiekis sukuria ir priešingą problemą. „Kartais dabar net sunkiau atsirinkti, kas tau tinka, nes tos informacijos ir variacijų yra begalės“, – pastebi D. Mikaila.
Todėl sporto klubų strategija nėra atsistatymo zonas užpildyti kuo didesniu kiekiu technologijų. Paslaugos turi būti aiškios, paprastai naudojamos ir natūraliai įsilieti į žmogaus sporto rutiną.
Technologijos neužtenka – svarbi ir aplinka
Eksperimentuojant su raudona šviesa paaiškėjo dar vienas iš pirmo žvilgsnio paprastas, tačiau vartotojo patirčiai svarbus dalykas: neužtenka nusipirkti įrangą ir pastatyti ją bet kur sporto salėje. Raudonos šviesos seanso metu žmogus ne sportuoja, o ilsisi, todėl jo poreikiai visiškai kitokie.
„Žmogus naudodamasis ta paslauga guli arba ilsisi. Jis nori komforto, netgi šiek tiek privatumo. Jeigu nėra vietos ir pastatysi vidury salės, niekas nesinaudos“, – sako D. Mikaila.
Taip šalia aktyvių sporto erdvių pradėjo formuotis atskiros „recovery“ zonos. Jose žmogus gali pereiti nuo fizinio krūvio prie poilsio, masažo ar raudonos šviesos procedūros. Ir būtent čia atsiveria kiek platesnė sporto klubo transformacija – žmogus į jį ateina nebe tik atlikti valandos treniruotės ir kuo greičiau išvažiuoti namo.
Sporto klubas – ne tik apie sportą
Sporto klube vis svarbesnė tampa ir bendruomenė. Grupinėse treniruotėse žmonės pradeda atpažinti vieni kitus, sveikinasi, kalbasi, susiformuoja nuolatinės grupės. D. Mikaila neslepia, kad verslui tai taip pat svarbu: atsiradęs tarpusavio ryšys yra dar viena priežastis žmogui sugrįžti.
„Mums iš verslo pusės irgi gerai, nes tada klientai išlieka ilgiau. Jie prisiriša tarpusavyje, nori grįžti ne tiek prie pačios vietos, bet tarpusavyje“, – pasakoja jis.
Taigi treniruotė, atsistatymas ir socializacija pamažu tampa tos pačios patirties dalimis. Žmogus gali pasportuoti, skirti laiko raudonai šviesai ar masažui, nueiti į pirtį ir ten sutikti žmones, kuriuos mato kiekvieną savaitę. Raudonos šviesos terapija tokiame modelyje nebėra atskira procedūra, dėl kurios reikia specialiai kažkur vykti – ji tampa viena iš galimybių, esančių ten, kur žmogus ir taip reguliariai sportuoja.
Iš eksperimento Lietuvoje – į plėtrą Latvijoje
Tai, kad prieš kelerius metus pradėtas eksperimentas pasiteisino, bene geriausiai parodo tolesnė plėtra. „Lemon Gym“ turi aštuonis klubus Rygoje ir atidaro devintąjį, kuriame taip pat numatyta atskira „recovery“ zona su raudonos šviesos technologija. „Raudona šviesa tikrai yra vienas iš pagrindinių mūsų „recovery“ zonos elementų. Klientai ja naudojasi“, – sako D. Mikaila.
Taigi kelias nuo pirmojo bandymo iki plėtros į kitą Baltijos šalį nebuvo paremtas vien prielaida, kad raudona šviesa šiuo metu madinga. Pirmiausia technologija buvo išbandyta, vėliau stebėta, kaip ja naudojasi ir kaip ją vertina klientai, o tik tada priimtas sprendimas judėti toliau.
Kartu ši istorija parodo ir gerokai platesnį sporto industrijos pokytį. Sportas išlieka pagrindine sporto klubo paslauga, tačiau šiuolaikinis klientas iš tos pačios erdvės tikisi daugiau – galimybės ne tik suteikti kūnui fizinį krūvį, bet ir pasirūpinti jo atsistatymu, pabūti tarp žmonių ir skirti laiko savo savijautai.
„Sportas yra mūsų pagrindinė paslauga. Tiesiog žiūrime į tai šiek tiek holistiškiau, kad klientas galėtų papildyti savo sportą atsigavimu, atsistatymu“, – apibendrina D. Mikaila.
Raudonos šviesos terapijos kelias nuo pačių susikomplektuotos pirmosios zonos iki plėtros Lietuvoje ir Latvijoje rodo, kad bent viena iš pasaulinės „recovery“ tendencijos naujovių Baltijos šalių sporto klubuose savo vietą jau atrado.
