Ilgą laiką ryškios šviesos terapija buvo siejama beveik išimtinai su vadinamąja „žiemos depresija“ – sezoniniu nuotaikos pablogėjimu, kai trumpėjant dienoms žmogui ima stigti natūralios dienos šviesos. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad šviesos poveikis psichikos sveikatai gali būti kur kas platesnis.
Atsakas į gydymą siekė 60,4 proc.
Tyrėjai 2024 m. išanalizavo 11 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 858 pacientai. Daugumoje tyrimų buvo naudojama 10 000 liuksų intensyvumo balta šviesa, dažniausiai 30–60 minučių per dieną. Tai panašu į praktikoje dažnai rekomenduojamą ryškios šviesos terapijos režimą – šviesos dėžę naudoti ryte, netrukus po pabudimo.
Pacientų, kuriems taikyta ryškios šviesos terapija, grupėje atsakas į gydymą siekė 60,4 proc., palyginti su 38,6 proc. kontrolinėje grupėje.
Rezultatai buvo reikšmingi. Pacientų, kuriems taikyta ryškios šviesos terapija, grupėje atsakas į gydymą siekė 60,4 proc., palyginti su 38,6 proc. kontrolinėje grupėje. Remisija, kai simptomai reikšmingai sumažėja arba beveik išnyksta, nustatyta 40,7 proc. šviesos terapijos grupės pacientų, palyginti su 23,5 proc. kontrolinėje grupėje.
Šie skaičiai svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirma, jie rodo, kad ryški šviesa gali būti ne tik sezoninės nuotaikos korekcijos priemonė. Antra, tyrimas vertino ją ne kaip vienintelį gydymo būdą, o kaip papildomą terapiją, taikomą kartu su įprastu gydymu. Tai ypač aktualu, nes depresijos gydyme dažnai ieškoma priemonių, kurios galėtų sustiprinti pagrindinio gydymo efektą, pagerinti atsaką arba padėti pacientui greičiau pajusti pokyčius.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį ir į galimą greitesnį poveikį. Analizėje vertinti skirtingi stebėjimo laikotarpiai – iki 4 savaičių ir ilgesni nei 4 savaitės. Abiem atvejais ryškios šviesos terapijos grupėje rezultatai buvo geresni. Tai leidžia kelti prielaidą, kad šviesa gali padėti pagreitinti atsaką į pradinį gydymą, nors šiam mechanizmui tiksliau suprasti dar reikės papildomų tyrimų.
Šviesos poveikis
Mokslininkai vis dažniau kalba apie šviesos poveikį ne tik regėjimui, bet ir smegenų sistemoms, susijusioms su cirkadiniu ritmu, miegu, budrumu ir emocijų reguliacija.
Kodėl šviesa apskritai gali veikti nuotaiką? Mokslininkai vis dažniau kalba apie šviesos poveikį ne tik regėjimui, bet ir smegenų sistemoms, susijusioms su cirkadiniu ritmu, miegu, budrumu ir emocijų reguliacija. Šviesa per tinklainę perduoda signalus į smegenų sritis, dalyvaujančias nuotaikos reguliacijoje. Todėl pakankamas ir tinkamu metu gaunamas šviesos kiekis gali turėti biologinį poveikį, kuris peržengia paprastą „šviesesnės dienos“ pojūtį.
Stiprus pagalbininkas
Vis dėlto svarbu pabrėžti: ryškios šviesos terapija nėra savarankiškas depresijos gydymo pakaitalas. Ji neturėtų būti suprantama kaip alternatyva gydytojo paskirtam gydymui, psichoterapijai ar vaistams, kai jie reikalingi. Tyrimo išvada kalba apie ją kaip apie papildomą, saugią ir palyginti lengvai pritaikomą priemonę.
Praktikoje daugumoje tyrimų buvo naudojama speciali šviesos dėžė, skleidžianti apie 10 000 liuksų intensyvumo baltą šviesą. Dažniausiai ji taikyta ryte, po pabudimo, apie 30 minučių. Būtent laikas čia gali būti svarbus: vakarinis intensyvios šviesos naudojimas kai kuriems žmonėms gali trikdyti miegą, todėl tokios terapijos režimą verta derinti su specialistu, ypač jei žmogus turi bipolinį sutrikimą, vartoja psichotropinius vaistus ar turi akių ligų.
Emocinė savijauta yra glaudžiai susijusi su kasdieniais biologiniais ritmais
Šis tyrimas keičia įprastą požiūrį į šviesos terapiją. Ji vis dar išlieka svarbi sezoninės depresijos kontekste, tačiau nauji duomenys rodo, kad jos potencialas gali būti platesnis. Gyvenant šiuolaikiniu ritmu, kai daug laiko praleidžiame patalpose, dirbame prie ekranų ir natūralią dienos šviesą neretai gauname tik epizodiškai, šviesos tema tampa ne tik estetikos ar komforto, bet ir sveikatos klausimu.
Ryški šviesa nėra stebuklingas sprendimas. Tačiau mokslas vis aiškiau rodo, kad ji gali būti viena iš paprastų, neinvazinių ir pagrįstų priemonių, papildančių depresijos gydymo arsenalą. O svarbiausia – ji primena, kad žmogaus emocinė savijauta yra glaudžiai susijusi su kasdieniais biologiniais ritmais, miegu, aplinka ir tuo, kiek šviesos iš tikrųjų patenka į mūsų dieną.
Informacija paremta šaltiniu, publikuotu Java Psichiatry moksliniame žurnale: Bright Light Therapy for Nonseasonal Depressive DisordersA Systematic Review and Meta-Analysis
